- vingrumas
- vingrùmas sm. (2) BŽ159, Rtr, NdŽ, KŽ → vingrus: 1. Š, ŽŪŽ83 Fiordų gilumas, vingrumas labai patogus daiktas laivams stovėti rš. 2. Ser, DŽ Puikus jo rašto vingrumas traukė akį sp. 3. Mankštos uždavinys – didinti sąnarių vingrumą rš. 4. BŽ573 Reikia nepaprasto vingrumo, kad galima būtų tas noras atremti Šlč. 5. Ir kaip tokiame mažame kūne gali pareiti tokia drąsa ir toks vingrumas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.